Organizuojame ir vedame teorinius bei praktinius seminarus, mokymus, grupinius užsiėmimus sveikos gyvensenos, fizinės ir psichinės sveikatos srityse. Konsultuojame individualiai. Remiamės Geštalt psichoterapijos, Kognityvinės elgesio terapijos (Mindfulness), Kūno terapijos (M. Feldenkrais, A Lowen, W. Reich) ir teatro meno principais.

Mūsų pagrindinė veikla Vilniuje, tačiau, esant poreikiui, dirbame visoje Lietuvoje.

* Geštalto psichoterapijos kryptis atsirado maždaug 1940 – 1950 metais, jos įkūrėju laikomas Fritzas Perlzas (Vokietija). F.Perlzas kartu su kolegomis ilgai svarstė, kaip pavadinti šią naują terapijos rūšį.  Buvo siūloma „koncentravimosi“ ir „egzistencinė“ psichoterapija, galiausiai apsistota ties „geštalt“ sąvoka. „Geštalt”, verčiant iš vokiečių kalbos, reiškia „figūra”. Šis žodis terapijos pavadinimui iš vienos pusės pasirinktas, dėl to, kad skamba keistai ir plačiajai visuomenei nesuprantamai (tuo metu buvo populiarūs studentų judėjimai, hipiai, domėjimasis rytų filosofija), kita vertus – dėl to, kad geštalto psichoterapijoje yra naudojami ir geštalto psichologijos dėsniai. Nors geštalto psichologija ir terapija nėra vienas ir tas pats, šios sąvokos dažnai painiojamos. Geštaltpsichologija – tai psichologijos kryptis, psichinius procesus laikanti vientisais ir neskaidomais į elementus.

Geštalo terapija yra humanistinės psichoterapijos kryptis, kurios pagrindą sudaro holistinis požiūris į žmogų.  Žmogus susideda iš penkių pagrindinių tarpusavyje susijusių ir sąveikaujančių dimensijų – fizinės, emocinės, intelektualinės, socialinės ir dvasinės.  Pokyčiai vienoje dimensijoje, sukelia pokyčius kitoje. Geštalto terapijoje pagrindinis dėmesys yra skiriamas tam, kaip šios žmogaus dimensijos sąveikauja tarpusavyje, kaip žmogus palaiko kontaktą ar vengia jo bendraudamas su kitais žmonėmis ar aplinka.

Geštalto terapijoje kreipiamas didelis dėmesys sąmoningam dabarties „čia ir dabar“ momento išgyvenimui ir suvokimui. Fiziniai pojūčiai ir jausmai yra labai svarbūs šiame įsisąmoninimo procese, jie drąsiai reiškiami ir tyrinėjami, kas iš esmės prieštarauja mūsų visuomenėje nusistovėjusiam požiūriui apie būtiną šių procesų kontrolę.

Geštalto terapija yra į santykį orientuota terapija, kuri apjungia savyje tris pagrindines filosofijos kryptis, taip vadinamas „tris pagrindines Geštalto kolonas“, tai – lauko teorija, fenomenologija ir dialogas. Žmogaus patyrimas yra tyrinėjamas iš to žmogaus perspektyvos tam tikrame kontekste, čia nebandoma interpretuoti kito žmogaus patyrimo, o kalbama apie tai kas matoma ir akivaizdu. Svarbu santykis, kas vyksta šiuo metu tarp kliento ir terapeuto, ar tarp dviejų žmonių susitikusių gatvėje ar auditorijoje.

Autentiškas kontaktas su kitais, kūrybiškas prisitaikymas prie naujos gyvenimo situacijos ir savo įpročių bei pasipriešinimo mechanizmų suvokimas yra pagrindinė medžiaga darbui geštalto terapijos sesijos metu. Geštalto terapija nenustatinėja žmonėms diagnozių, o į kiekvieną gyvą būtybę žvelgia kaip į unikalią visumą. Kiekvienas žmogus pats geriausiai žino, ką jam reiškia vienas ar kitas jo gyvenimo įvykis ar patyrimas, ir kaip jis nori toliau gyventi. Kiekvienas gyvena savo gyvenimą, ir kitų interpretacijoms ar patarimams čia nėra vietos.

Geštalto psichoterapija remiasi daugeliu šaltinių, kuriuos integruoja į savo teoriją ir praktiką. Pagrindiniai Geštalto terapijos šaltiniai yra egzistencializmas, geštalto psichologija, fenomenologija, lauko teorija, sistemų teorija, holizmas, psichoanalizė, Reicho mokymas, psichodrama, budizmas ir rytų filosofija. Kai kurie geštalto terapijos atstovai netgi teigia, kad geštalto terapija nėra terapija ar filosofija, tai yra tam tikras gyvenimo būdas.

Vakarų Europoje ir JAV geštalto terapija jau ilgai naudojama ne tik ligonių ar pacientų gydymui, o bendram asmenybės augimui ir ugdymui. F. Perlzas pasakė, kad geštalto terapija yra per daug gera, kad būtų naudojama tik sergantiems žmonėms. Ši terapijos rūšis yra skirta ir „normaliems“ žmonėms, tad jos pritaikymas yra labai platus. Ji taikoma įvairiapusiame darbe su žmonėmis: asmeninio augimo seminaruose, švietime, dirbant su organizacijų darbuotojais, lavinant bendravimo įgūdžius, konsultuojant įmones ir kitose srityse (Vilniaus Geštalt institutas).

Dė­me­sin­go įsi­są­mo­ni­ni­mo (angl. „mind­ful­ness“) me­to­do es­mė – va­lin­gas dė­me­sio su­tel­ki­mas į no­ri­mą ob­jek­tą, su­vo­kiant rea­ly­bę to­kią, ko­kia ji iš tie­sų yra. Kaip bu­dis­ti­nių re­li­gi­nių pra­kti­kų su­de­da­mo­ji da­lis. šis me­to­das ži­no­mas jau ke­lis tūks­tan­čius me­tų, o da­bar jis jau moks­liš­kai pa­grįs­tas ir sėk­min­gai tai­ko­mas psi­cho­lo­gi­jo­je, sie­kiant su­si­do­ro­ti su stre­su, gy­dant dep­re­si­ją, ne­ri­mo bei val­gy­mo su­tri­ki­mus, pri­klau­so­my­bę nuo al­ko­ho­lio ir nar­ko­ti­kų, pa­de­da esant lė­ti­niam skaus­mui, net on­ko­lo­gi­nių li­gų at­ve­ju. Dė­me­sin­go įsi­są­mo­ni­ni­mo pra­kti­ka vis pla­čiau tai­ko­ma ir svei­kų žmo­nių psi­cho­lo­gi­nės ge­ro­vės la­bui.

Jos pradininkas – Jon Kabat-Zinn (1979, 1990), dirbęs Masačiūsetso universetete (JAV), kuris sugebėjo pasinaudoti senųjų dėmesingo įsisąmonimo (mindfulness) praktikų patirtimi ir sukurti struktūruotą, visiems prieinamą ir šiuo metu vyraujančią programą skirtą žmonių, kenčiančių lėtinius skausmus ar sergančių kitomis ligomis ar sutrikimais būklei ir gyvenimo gerinti. Vėliau šis metodas buvo pritaikytas vis naujoms klientų grupėms. Pati „mindfulness“ kaip dėmesingo įsisąmoninimo sąvoka buvo pradėta naudoti medicininiams tikslams kaip grupinė praktika, atskirta nuo bet kokios religijos, mokomoji ir turinti stiprų psichoterapinį potencialą bei padedanti susitvarkyti su modernaus gyvenimo iššūkiais.

Šio metodo tikslas – per struktūriškai atliekamas pratybas, natūraliai įdiegti į kasdieninį žmogaus gyvenimą didesnį adaptyvumą ir funkcionalumą suteikiančius ir lavinančius įgūdžius. Jis milžinišku greičiu išplito JAV, Europoje ir visame pasaulyje, įrodžius jų efektyvumą daugelio sutrikimų atvejais įvairiuose kontekstuose (ligoninėse, kalėjimuose, mažą išsilavinimą turintiems ir mažas pajamas gaunantiems žmonėms, didelėse įmonėse ir korporacijose, mokyklose ir t.t.).

Nors dėmesingas įsisąmoninimas savo esme ir savo tikslais yra labai paprastas, jo praktika yra gana sudėtinga, nes praktikuojančiajam reikia nuolat atsigręžti į dabartinį momentą ir jame būti, kad ir kas tuo metu vyksta, o mes sudėtingų ar diskomfortą keliančių patirčių instinktyviai vengiame.

MINFULNESS programos kertinis akmuo yra dėmesingo įsisąmoninimo mokymas ir formali praktika, siekiant padidinti žmogaus atsparumą stresinėms ir diskomfortą ar skausmą keliančioms patirtims bei pagerinti bendrą funkcionavimą. (www.psichoterapija.info.lt)